Vaikiškos antklodės dydį ir šiltumą derinkite prie vaiko amžiaus, lovos bei kambario temperatūros. Kūdikiams ir mažiems vaikams remkitės aktualiomis saugaus miego rekomendacijomis bei produkto amžiaus nurodymais.
Kaip išsirinkti?Laikinai išparduota
Asortimentą pildome. Kai tik šioje kategorijoje atsiras bent vienas produktas, jis automatiškai bus rodomas šiame puslapyje.
Peržiūrėti visas prekesVaikiškos antklodės negalima rinkti tik pagal raštą ar planą naudoti ilgus metus. Pirmiausia patikrinkite, ar tokio tipo gaminys tinka vaiko amžiui, tada derinkite dydį prie lovos, šiltumą prie kambario, o sudėtį bei priežiūrą prie kasdienio naudojimo.
NHS saugaus miego rekomendacijose nurodoma kūdikiams iki vienų metų nenaudoti pagalvių ir antklodžių su užpildu, nes jos gali uždengti veidą ir kelti uždusimo bei perkaitimo pavojų. Sunkios antklodės, sunkūs miego maišai ir kita sunki patalynė kūdikiams taip pat nerekomenduojami.
Kūdikiui saugesnė alternatyva yra tinkamo dydžio, gerai prie pečių priglundantis kūdikio miego maišas, parinktas pagal vaiko svorį, kambario temperatūrą ir tinkamą TOG. Jei naudojama lengva korėto audimo antklodė, kūdikis guldomas ant nugaros kojomis prie lovytės galo, o antklodė tvirtai pakišama ne aukščiau pečių ir nelankstoma dvigubai. Miego vieta turi likti be minkštų bei laisvų daiktų. Jei abejojate, vadovaukitės savo šalies aktualiomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis.
Kai vaikui jau tinka įprasta antklodė, dydį ir šiltumą vis tiek reikia pritaikyti dabartinei lovai bei kambariui.
Patikrinkite, nuo kokio amžiaus gaminį leidžiama naudoti ir kokie įspėjimai pateikti. Vien žodis „vaikiška“ nepatvirtina tinkamumo kiekvienam amžiui ar miego situacijai.
Antklodė turi patogiai dengti vaiką, bet neturėtų būti parenkama gerokai per didelė vien augimui. Derinkite su konkrečia lova ir užvalkalu.
Jei nurodytas TOG, didesnė reikšmė reiškia didesnę izoliaciją. Atsižvelkite į kambario temperatūrą, pižamą ir vaiko pojūtį.
Patikrinkite, ar gaminys telpa skalbyklėje, kaip greitai ir kokiu būdu džiūsta, bei ar užpildas po valymo išlieka tolygus.
Jis daugiausia lemia izoliaciją, purumą ir dalį svorio. Skirtingų pluoštų g/m² negalima tiesiogiai paversti vienodu šiltumu.
Tai išorinis audinys aplink užpildą. Jo sudėtis veikia paviršiaus pojūtį, priežiūrą ir tai, kaip tvirtai laikomas užpildas.
Tai atskiras nuimamas gaminys. Jo etiketėje turi būti nurodytas toks pats dydis, o vaikiškos patalynės komplekte patikrinkite kiekvienos dalies matmenis.
Kūdikiams sunkios antklodės netinka. Vyresniam vaikui jos naudojimas turi remtis konkretaus modelio amžiaus, dydžio ir svorio nurodymais bei individualiu rizikos vertinimu. Vaikas turi gebėti antklodę nusimesti ir aiškiai parodyti, kad nori ją nuimti. Royal College of Occupational Therapists (RCOT) rekomendacijose pabrėžiamas kvėpavimo, temperatūros reguliavimo, odos, judrumo, budrumo ir vaistų poveikio įvertinimas, atsakingo suaugusiojo priežiūros planas ir draudimas naudoti kaip suvaržymą. Išsamiau skaitykite sunkių antklodžių pasirinkimo gide.
Reguliariai apžiūrėkite siūles, užpildo pasiskirstymą ir pažeidimus. Užvalkalą skalbkite pagal jo etiketę, pačią antklodę valykite pagal atskirus nurodymus ir prieš naudojimą visiškai išdžiovinkite. Venkite savavališkai pridėti raištelius, segtukus ar tvirtinimus. Pasikeitus sezonui ar kambario šildymui, iš naujo įvertinkite vaiko šilumos poreikį.
NHS rekomenduoja pagalvių ir antklodžių su užpildu nenaudoti kūdikiams iki vienų metų. Vėliau vis tiek tikrinkite, nuo kokio amžiaus konkretų gaminį leidžiama naudoti, ir remkitės aktualiomis saugaus miego rekomendacijomis.
Remkitės dabartinės lovos bei čiužinio matmenimis, vaiko ūgiu ir norima užlaida. Antklodė neturėtų būti perkama gerokai per didelė tik dėl augimo, o užvalkalo etiketėje turi būti toks pats dydis.
Nebūtinai. Įvertinkite tikrą kambario temperatūrą, pižamą ir vaiko pojūtį. Didesnis TOG reiškia didesnę izoliaciją, tačiau per didelis šiltumas nėra geresnis pasirinkimas.
Jos poveikis nėra garantuotas, o tyrimų rezultatai nevienodi. Kūdikiams ji netinka. Vyresniam vaikui reikalinga konkretaus modelio instrukcija, individuali rizikos patikra, gebėjimas savarankiškai nusimesti ir tinkama suaugusiojo priežiūra.
